ðåôåðàòû ñêà÷àòü

ÌÅÍÞ


Nafta

Nafta

“NAFTA: Trumpa ákûrimo apþvalga, tikslai, reikðmë, perspektyvos”

NAFTA (The North American Free Trade Agreement) tai triðalë (1993m.)

sutartis tarp JAV, Kanados ir Meksikos. Siekiant geriau suprasti jos

atsiradimà, bûtina iðsiaiðkinti kai kurias aplinkybes bei visø trijø ðaliø

dalyvavimo derybose (dël NAFTA sutarties) prieþastis ir tikslus.

Prieð pradedant kalbëti konkreèiai apie NAFTA, bûtina bent trumpai

uþsiminti apie kità laisvos prekybos sutartá, þinomà CUSTA pavadinimu (The

Canada - U.S. Free Trade Agreement). Mat ji didele dalimi lëmë derybø dël

NAFTA eigà ir paèià jos formà.

CUSTA sutarties (1988m.) tarp JAV ir Kanados prielaidos:

= Kanados ekonomikos augimas labai priklausë (ir iki ðiol smarkiai

tebepriklauso) nuo prekybos. Tuo tarpu 3/4 visos Kanados prekybos yra

prekyba su JAV. Taigi matome, kad JAV rinka Kanadai yra gyvybiðkai svarbi

Taigi jai bûtina uþsitikrinti kiek galima laisvesná ir saugesná “kelià”

savo prekëms á JAV rinkà. Tuo tarpu 9 deðimtmetyje JAV vis labiau ëmë

ryðkëti protekcionizmo tendencijos. Tai paskatino Kanadà inicijuoti

derybas dël CUSTA sutarties. Kartu CUSTA sutarties pagalba Kanada

tikëjosi paskatinti savo pramonës restruktûrizacijà.

= JAV derëtis su Kanada dël CUSTA sutarties pasiraðymo paskatino

nepasitenkinimas daugiaðaliø (multilateral) derybø rezultatais (GATT

rëmuose). JAV tikëjosi, kad derybos su Kanada taps “katalizatoriumi”

daugiaðalëse derybose. Tuo paèiu JAV, kaip ir Kanada, tikëjosi ið laisvos

prekybos sutarties ekonominës naudos.

Dar nespëjus pilnai ágyvendinti ðios (CUSTA) sutarties, Meksika

inicijuoja derybas dël NAFTA. (Derybose dalyvauja JAV, Kanada ir Meksika.)

Ðaliø dalyvavimo derybose motyvai gana ryðkiai skiriasi (ið 3 ðaliø tik

Meksikos motyvai buvo grynai ekonominiai). Juos dabar ir aptarsime:

Meksika

Po daugiau nei 40 metø ekonominio vystymosi politikos, paremtos

importo substitucija ir izoliacija nuo “tarptautinës ekonomikos”, Meksika

devintame deðimtmetyje pradëjo þenklias reformas (sumaþino tarifus,

uþsienio investicijø apribojimus, leido aktyviau veikti rinkos jëgoms, be

to, ëmë aktyviai integruotis á pasaulio ekonomikà).

NAFTA Meksikai - priemonë pagreitinti ekonomikos augimà, pritraukti

investicijas, átvirtinti vykdomas reformas bei uþkirsti kelià Meksikos

prekiø ið JAV rinkos iðstûmimui, nes po CUSTA pasiraðymo padidëjo Kanados

prekiø konkurentabilumas JAV rinkoje (lyginant su Meksikos prekëmis).

JAV

JAV NAFTA buvo traktuojama kaip galimybë sustiprinti ir stabilizuoti

pietiná savo kaimynà. Buvo tikimasi, kad NAFTA’os sàlygotas Meksikos ekon.

augimas paþabos politines nelegalios migracijos bei narkotikø prekybos

problemas bei iðspræs politinio nestabilumo Meksikoje problemà.

Nors ðie geo-politiniai tikslai buvo svarbiausi, bet reikia

pripaþinti, kad JAV siekë gauti ið NAFTA ir kuo daugiau ekonominës naudos.

Kanada

Kanados prekybiniai interesai Meksikoje yra gana maþi (prekyba su

Meksika sudaro >2( Kanados prekybos), o nepatogumai dël NAFTA bûtø þymiai

didesni. Dël to Kanadoje imta manyti, kad ið vis neverta dalyvauti derybose

dël NAFTA (“Verèiau tegu Meksika ir JAV tariasi vienu du”).

Kokios gi prieþastys lëmë, kad Kanada yra NAFTA narë? Tai galima

aiðkinti tuo, kad dalyvavimas NAFTA Kanadai buvo geriausia ið galimø

alternatyvø (nedalyvavimas bûtø dar blogiau). Dalyvaujant NAFTA:

a) Bus iðvengta “centro ir periferijø” santykiø, kai JAV galëtø naudotis

palankiomis prekybos su abiem partneriais (Kanada ir Meksika) sàlygomis,

o Kanada su Meksika turëtø gerà priëjimà tik prie JAV rinkos.

b) Kartu Kanada dalyvavimà derybose dël NAFTA suvokë kaip galimybæ

revizuoti kai kuriuos CUSTA punktus (kad jie bûtø jai palankesni).

c) Taip pat dalyvaudama derybose Kanada galëjo maksimaliai suðvelninti

neigiamas jos ekonomikai pasekmes, atsirasianèias dël Meksikos ir JAV

prekybos liberalizavimo.

d) Kartu ilgu laikotarpiu Kanada tikëjosi ir ekonominës naudos ið NAFTA’os

(Meksikos rinka ir pan.).

Kalbant apie NAFTA reikðmæ pasaulio prekybai, galima skirti dvi

nuomones:

A) Vieni tyrinëtojai pasisako prieð regioninius prekybinius susitarimus ir

laiko NAFTA neigiamu reiðkiniu. Anot jø, CUSTA ir NAFTA árodo, jog yra

“smarkiai” judama link tripoliario (trijø prekybiniø blokø) pasaulio.

(Ðiø blokø centrai: JAV, ES ir Japonija.) Ðie blokai varþysis

tarpusavyje, ko pasekoje didës prekybiniø konfliktø tikimybë. Ðios

nuomonës atstovai taip pat pabrëþia, kad regioniniø susitarimø daugëjimo

rezultate susidarys fragmentuotas (prekybiniu poþiûriu) pasaulis, kuriame

maþesnës besivystanèios ðalys, prisijungusios prie vieno ið ðiø

susitarimø, neteks “ðansø” prekyboje su kitais didesniais regionais ir

tai pristabdys jø ekonominá vystymasi. Taip pat teigiama, jog

regionalizmas nesuderinamas su daugiaðalës prekybos sistemos principais,

nustatytais 1947m..

B) Kiti mokslininkai palaiko regioninius prekybinius susitarimus ir laikos

juos pozityviais reiðkiniais. Todël, anot jø, NAFTA’os reikðmë pasaulio

ekonomikai pozityvi. Ðios nuomonës ðalininkø argumentai:

i) Regioniniai susitarimai skatina dinamiðkiausià ir greièiausiai

auganèià pasaulio prekybos dalá. Ðis argumentas grindþiamas áspûdingais

prekybos tarp “ðaliø kaimyniø” augimo màstais pasaulyje.

ii) Regionalizmas yra nauja “atvirumo” (“openess”) prekyboje forma.

iii) Ðie regioniniai susitarimai, sudaromi laisva valia, bendrai paëmus

prekybai padeda, nes ðiø susitarimø pasekoje, ið tiesø, barjerai

prekybai juk maþinami.


Copyright © 2012 ã.
Ïðè èñïîëüçîâàíèè ìàòåðèàëîâ - ññûëêà íà ñàéò îáÿçàòåëüíà.